Šiame tinklaraščio įraše nagrinėsime daiktų interneto koncepciją, jos ištakas ir vystymąsi, pagrindines technologijas ir potencialą pakeisti mūsų kasdienį gyvenimą.

Kas yra daiktų internetas (IoT) – technologija, tapusi mūsų kasdienio gyvenimo dalimi?

Sparčiai tobulėjant informacinėms technologijoms ir plačiai naudojantis internetu, nebegyvename eroje, kai norint prisijungti prie tinklo reikia sėdėti prie kompiuterio. Atsiradus mobiliesiems įrenginiams, tokiems kaip išmanieji telefonai, žmonės dabar gali prisijungti prie interneto bet kada ir bet kur, ieškoti informacijos ir ja keistis realiuoju laiku.
Tačiau iki šiol tinklo technologijos apsiribojo konkrečiais įrenginiais, tokiais kaip kompiuteriai ir išmanieji telefonai. Ši technologija nebuvo natūraliai integruota į įvairius objektus, kuriuos naudojame kasdieniame gyvenime. Tačiau pastaruoju metu situacija keičiasi. Įprasti mus supantys objektai, tokie kaip šaldytuvai, šviestuvai, laikrodžiai ir automobiliai, tampa „išmaniaisiais objektais“, kurie jungiasi prie interneto, keičiasi informacija realiuoju laiku, veikia autonomiškai ir teikia vartotojams reikiamą informaciją. Ši technologija vadinama daiktų internetu (IoT).
Taigi, kas tiksliai yra daiktų internetas, kokia jo kilmė ir technologijos, ir kodėl jis pritraukia tiek daug dėmesio?

Kas yra internetas?

IoT yra santrumpa, reiškianti „daiktų internetas“. Pažodžiui tai reiškia „internetas tarp daiktų“ ir reiškia technologiją arba aplinką, kurioje objektai yra sujungti internetu, kad keistųsi informacija ir bendradarbiautų siekdami konkretaus tikslo.
Iš tiesų, daiktų interneto (IoT) koncepcija nėra visiškai nauja. Panašios koncepcijos egzistavo ir anksčiau, ir, priklausomai nuo epochos, buvo vadinamos įvairiais pavadinimais. Ankstyvosiomis dienomis buvo vartojamas terminas M2M (angl. „Machine to Machine“), kuris reiškė efektyvumo ir sinergijos maksimalų pasiekimą per mašinų sąveiką. Kita atsiradusi koncepcija buvo „visur esanti“. Visur esanti kompiuterija reiškė aplinką, kurioje vartotojai galėjo prisijungti prie tinklų bet kada ir bet kur, tačiau tuo metu technologijos turėjo apribojimų, kad būtų galima iki galo įgyvendinti tokią idealią aplinką.
Šiandien plačiai vartojamas terminas „IoT“ (liet. daiktų internetas) gali būti laikomas koncepcija, kuri labiau orientuota į komercinius tikslus ir konkrečias taikymo sritis, o ne į esmines technologines inovacijas. Kitaip tariant, nors technologijos šaknys panašios, ji vis labiau konkretizuojama praktine kryptimi.

Daiktų interneto apibrėžimas ir komponentai

Daiktų internetas (IoT) – tai daugiau nei vien daiktų prijungimas prie interneto. Tai intelektualus tinklas, kuriame žmonės, daiktai ir paslaugos bendradarbiauja suvokdami, perduodami ir apdorodami informaciją (skaičiavimas). Svarbu tai, kad šis procesas gali vykti be tiesioginio žmogaus įsikišimo.
Daiktų internete minimi „daiktai“ apima ne tik fizinius įrenginius (pvz., šaldytuvus, automobilius), bet ir objektus virtualioje erdvėje (pvz., avatarus, programinės įrangos objektus). Žmonės nėra vien vartotojai, bet laikomi „intelektualiais elementais“, apimančiais duomenimis pagrįstus mąstymo būdus ir elgesio modelius. Paslaugos – tai veiksmų ar procesų seka, organizuojama siekiant konkretaus tikslo.

Komponentų sąveika

Daiktų internete kiekvienas elementas – žmonės, daiktai ir paslaugos – sąveikauja įvairiais būdais.
1. Žmogus ↔ Žmogus: Be tradicinių bendravimo metodų, bendravimas pasiekiamas naudojant elgesio modelius ir mąstymą.
2. Žmogus ↔ daiktas: informacija gali būti perduodama naudojant tokias technologijas kaip jutikliai, RFID ir QR kodai.
3. Žmogiškas ↔ Paslauga: Paslaugos stebi ir reaguoja į naudotojo būseną ir užklausas.
4. Daiktas ↔ Daiktas: Įrenginiai, kurie aptinka informaciją ir veikia pagal ją, pavyzdžiui, jutiklių mazgai ir robotiniai dulkių siurbliai, tiesiogiai sąveikauja tarpusavyje.
5. Daiktas ↔ Paslauga: Tipiškas pavyzdys yra sistema, kurioje jutikliai, aptinkantys elektros energijos tiekimo trūkumą, yra sujungti su išmaniųjų tinklų paslaugomis, kad automatiškai perskirstytų energiją.
6. Paslauga ↔ Paslauga: skirtingos paslaugos keičiasi informacija tarpusavyje, kad vartotojams būtų suteikta pritaikyta patirtis, pavyzdžiui, sveikatos būklės stebėjimo ir patalpų temperatūros kontrolės paslaugos.

Pagrindinės technologijos daiktų interneto eroje

Daiktų interneto įgyvendinimui būtinos trys pagrindinės technologijos:
1. Jutiklių technologija: tai apima ne tik tradicinius jutiklius, kurie nustato temperatūrą, ultragarsą, vietą, judėjimą ir kt., bet ir virtualių jutiklių technologiją, kuri analizuoja surinktus duomenis, kad išgautų prasmingą informaciją.
2. Ryšių ir tinklo infrastruktūra: ji organiškai sujungia žmones, objektus ir paslaugas laidiniais ir belaidžiais tinklais. Tai esminis elementas, sudarantis daiktų interneto pagrindą.
3. Paslaugų sąsajos technologija: tai daugiau nei paprastas duomenų perdavimas ir apima įvairias technologijas, skirtas duomenims analizuoti, saugoti ir apdoroti, taip pat situacijoms atpažinti ir saugumui bei privatumui apsaugoti. Tai apima tarpinę programinę įrangą, duomenų gavybą, semantinį tinklą ir atvirųjų platformų technologijas.

Daiktų interneto dabartis ir ateitis

Daiktų internetas (IoT) – tai koncepcija, galinti iš esmės pakeisti mūsų gyvenimą, peržengdama paprastą technologinę tendenciją. Iš tiesų, daiktų interneto produktai vis dažniau naudojami įvairiose srityse, tokiose kaip namai, medicina, pramonė ir transportas, o tai labai pagerina į vartotoją orientuotą patogumą ir efektyvumą.
Tačiau daiktų interneto technologija gali būti įgyvendinta tik per sudėtingą įvairių sričių technologijų, tokių kaip jutikliai, tinklai ir programinė įranga, sąveiką.
Jei bent vieno iš šių elementų trūksta, neišvengiamai nukentės visa sistema. Dėl šios priežasties daiktų internetas nėra staigi inovacija, o laipsniškas ir nuolatinis vystymasis.
Lygiai taip pat, kaip ankstyvosios koncepcijos, tokios kaip M2M ir visur esantys skaičiavimai, išsivystė į daiktų internetą (IoT), ši technologija ir toliau plėsis įvairiais pavadinimais ir formomis. Galbūt netolimoje ateityje mokslinės fantastikos filmų scenos taps realybe.

Išvada

Daiktų internetas yra ne tik technologijų susiliejimas, bet ir evoliucijos, kuria siekiama sukurti į žmogų orientuotą „išmanųjį kasdienį gyvenimą“, rezultatas. Dabar esame šios kelionės pradžioje, todėl bus įdomu pamatyti, kaip ši technologija ateityje vystysis žmogui palankesne ir integruotesne kryptimi.