Šiame tinklaraščio įraše nagrinėjama, kaip šviesos tarša ir senėjimas šiuolaikinėje visuomenėje veikia nemigą, tyrinėjant priežastis ir sprendimus.
Remiantis Korėjos miego tyrimų draugijos atlikta apklausa, 22.8 % Korėjos suaugusiųjų kenčia nuo naktinio miego sutrikimų, t. y. nemigos. Tai rodo, kad nemaža dalis žmonių kasdieniame gyvenime patiria diskomfortą dėl nemigos, o pacientų, sergančių nemiga, skaičius toliau auga. Remiantis Sveikatos draudimo peržiūros ir vertinimo tarnybos duomenimis, pacientų, gydomų nuo nemigos, skaičius kasmet gerokai didėja. Nemigos priežastys įvairios, įskaitant stresą, depresiją, skausmo sutrikimus, amžių ir gyvenimo būdo įpročius. Kadangi nemiga laikoma tipiška šiuolaikine liga, panagrinėkime jos ryšį su šviesos tarša ir senėjimu – dviem šiuolaikinės visuomenės problemomis.
Miegas yra fiziologinė sąmonės būsena, kuri periodiškai atkuria pavargusių smegenų veiklą. Nemiga yra sutrikimas, kai žmonėms sunku užmigti arba jį išlaikyti, net ir turint pakankamai laiko miegoti. Normaliam miegui pasiekti reikia melatonino (dažnai vadinamo miego hormonu) – hormono, kuris reguliuoja organizmo cirkadinį ritmą. Tačiau pacientams, kenčiantiems nuo nemigos dėl šviesos taršos, melatonino sekrecija yra nepakankama, ir tai lemia jų būklę. Melatoniną išskiria kankorėžinė liauka – endokrininė liauka, išsikišusi iš tarpinių smegenų nugarinio paviršiaus. Kankorėžinė liauka aptinka pro galvos odą patenkančią šviesą, atpažindama fotoperiodus, tokius kaip diena ir naktis, arba sezoninius dienos šviesos valandų pokyčius. Kai kankorėžinė liauka suaktyvinama, ji išskiria melatoniną, kuris sukelia miegą.
Ryte, veikiamas saulės šviesos, akyse esantis pigmentas, vadinamas melanopsinu, sugeria šviesą ir aktyvuoja suprachiasmatinį branduolį (SCN) – sritį netoli kankorėžinės liaukos. SCN sudaro maždaug 10 000 neuronų. Aktyvuotas jis tiesiogiai slopina kankorėžinę liauką, blokuodamas melatonino sekreciją ir paruošdamas organizmą aktyvumui. Ir atvirkščiai, artėjant vakarui ir mažėjant į akis patenkančios šviesos kiekiui, suprachiasmatinis branduolys tampa neaktyvus. Anksčiau slopinta kankorėžinė liauka tada išskiria melatoniną, sukeldama miegą. Šis miegą sukeliantis melatoninas paprastai aktyviausiai išskiriamas nuo 23 iki 5 val., todėl galime gerai miegoti naktį.
Tačiau šiuolaikiniai žmonės dažnai negauna pakankamai saulės šviesos dieną ir naktį yra veikiami dirbtinio apšvietimo, pavyzdžiui, elektroninių prietaisų. Taip yra todėl, kad dauguma darbų atliekami kompiuteriais, o elektroniniai įrenginiai, tokie kaip išmanieji telefonai, naudojami net ir ne darbo valandomis. Vienos apklausos duomenimis, 54.4 % respondentų teigė, kad išmaniųjų telefonų naudojimas sutrumpina jų laisvalaikį, o 51.6 % – kad tai sutrumpina jų miego laiką.
Melatonino sekreciją gali slopinti net silpna, maždaug 10 liuksų, šviesa. Todėl šiuolaikiniai žmonės, visą dieną esantys silpnoje elektroninių prietaisų šviesoje, gali sutrikdyti melatonino reguliuojamo biologinio laikrodžio veiklą.
Be individualių gyvenimo būdo įpročių, Korėjoje problematiška ir didelė šviesos tarša. Šviesos tarša – tai pernelyg didelis dirbtinis apšvietimas, dėl kurio naktis išlieka tokia pat šviesi kaip diena. Tarptautinė jungtinė tyrimų grupė iš Italijos, Vokietijos, Jungtinių Valstijų ir Izraelio išanalizavo Žemės palydovinius vaizdus ir nustatė, kad Korėjoje šviesos tarša yra antra pagal dydį tarp G20 šalių.
Dabar panagrinėkime senėjimo ir nemigos sąsają. Yra posakis, kad senstant prarandamas naktinis miegas. Iš tiesų, remiantis Korėjos ligų kontrolės ir prevencijos agentūros atlikta apklausa, 50 % pagyvenusių žmonių kenčia nuo nemigos. Tam yra kelios priežastys, tačiau pagrindinė – dėl senėjimo susilpnėjusi organų funkcija. Taip pat keičiasi su hormonais susiję medžiagų apykaitos procesai, iš kurių svarbiausias yra melatonino sekrecijos sumažėjimas. Melatonino sekrecija pasiekia piką nuo 5 iki 10 metų amžiaus, o po to sumažėja po brendimo. Vyresnio amžiaus žmonėms bendras išskiriamo melatonino kiekis sumažėja, todėl kyla miego sutrikimų. Be to, organizmo cirkadinis ritmas pasislenka anksčiau, todėl melatonino sekrecija baigiasi anksčiau ir sumažėja miego kiekis ankstyvomis ryto valandomis.
Kita priežastis – įvairios su senėjimu susijusios ligos. Senatvėje žmonės dažnai kenčia nuo fizinių negalavimų, pažeidžiančių širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo bei virškinimo sistemas, o nuo šių ligų vartojami vaistai gali sukelti nemigą. Be to, pačios ligos sukeltas lėtinis skausmas ar niežulys dažnai sustiprėja naktį ir tampa pagrindiniu miego sutrikimu. Miego apnėja, dažna tarp vyresnio amžiaus žmonių, taip pat yra nemigos priežastis. Žmonėms senstant mažėja kvėpavimo takus supančių raumenų elastingumas ir įtampa, todėl miego metu kvėpavimo takai lengvai susiaurėja. Dėl to sunku kvėpuoti, neleidžiama giliai miegoti ir dažnai pabundi.
Tinkamas miegas tinkamu laiku yra būtinas energingam kasdieniam gyvenimui. Nemiga sukelia aptemusią protą ir sunkų kūną, dėl to jaučiamas nuolatinis kasdienis nuovargis. Todėl tiek individualiu, tiek visuomenės lygmeniu nemigos nereikėtų ignoruoti kaip dažno negalavimo; reikia imtis tinkamų priemonių jai gydyti.
Kalbant apie šviesos taršą, nors Korėja užima antrąją vietą pasaulyje pagal sunkumą, šalies pastangos spręsti realią problemą vis dar nepakankamos. Kitaip nei Australija ar Kanada, kurios pradėjo kurti sprendimus dar 1990-aisiais, Korėja pirmąjį įstatymą, skirtą šviesos taršai mažinti, priėmė tik 2013 m. Be to, piliečiai retai praneša vietos valdžios institucijoms apie su šviesos tarša susijusius nepatogumus. Todėl net ir turėdamos galiojančius šviesos taršos įstatymus, vietos valdžios institucijos jų nevykdė ir neturėjo reikiamos aptikimo įrangos vykdymui. Neseniai buvo sukurta vaizdo ACE sistema, galinti tiksliai išmatuoti šviesos taršą. Todėl už šviesos taršos vykdymą atsakingos agentūros privalo apsirūpinti atitinkamais prietaisais ir aktyviai vykdyti vykdymą. Be to, remiantis kitų šalių pavyzdžiais, reikėtų stengtis didinti piliečių informuotumą apie šviesos taršos problemas ir skatinti juos patiems ją mažinti. Pavyzdžiui, San Diego apygarda pateikia gaires, kurios diagramomis iliustruoja, kiek nereikalingo apšvietimo galima sumažinti, atsižvelgiant į ant pastatų sienų įrengtų šviestuvų aukštį ir kampą. Jose taip pat konkrečiai nurodomi šviestuvų tipai, kurie veiksmingai mažina šviesos taršą.
Nors neįmanoma visiškai išvengti su senėjimu susijusių fizinių pokyčių, tokių kaip sumažėjusi hormonų sekrecija, dažnos ligos ir susilpnėjęs raumenų elastingumas, labai svarbu palaikyti biologinį amžių rūpinantis sveikata. Aerobiniai ir jėgos pratimai padidina trūkstamo augimo hormono kiekį. Kadangi augimo hormonas dalyvauja gerinant odos ir raumenų elastingumą bei stiprinant imunitetą, nuolat atlikti šiuos pratimus yra naudinga.
