Šiame tinklaraščio įraše nagrinėjami teisiniai ir etiniai klausimai, susiję su atsakomybe ir bausmių standartais autonominių transporto priemonių avarijų atveju.
2016 m. vasario 23 d. Tą dieną San Franciske (JAV) kuriamas „Google“ autonominis automobilis pateko į pirmąją avariją ir tapo už ją atsakingas. Taip atsitiko todėl, kad autonominis automobilis neteisingai įvertino, ar jį aplenks artėjantis autobusas. Tai buvo „Google“ autonominio automobilio kaltė.
Autonominis automobilis – tai transporto priemonė, galinti savarankiškai pasiekti kelionės tikslą, įvertindama kelio sąlygas be vairuotojo įsikišimo. Bevairiai automobiliai taip pat žinomi kaip autonominės transporto priemonės. Juose įmontuoti tokie įrenginiai kaip vaizdo kameros priekiniame stikle kelio ženklams atpažinti ir pasaulinė padėties nustatymo sistema (GPS). Pritvirtinus lazerinius skaitytuvus prie automobilio stogo, jis gali išvengti lenkimo transporto priemonių ir reguliuoti greitį pagal greičio apribojimus. Naudodamas šias technologijas, autonominiai automobiliai gali aptikti savo aplinką ir važiuoti autonomiškai be žmogaus įsikišimo. Jie savarankiškai aptinka realaus laiko aplinkos sąlygas ir naudoja nuspėjamąsias sistemas, pagrįstas tiksliais žemėlapiais, GPS ir kitomis technologijomis. Autonominė transporto priemonė – tai tokia, kurioje kompiuteris, o ne žmogus, išsamiai įvertina visus šiuos veiksnius ir valdo transporto priemonės pavaros sistemą.
Daugelis įmonių, įskaitant „Google“, aktyviai kuria autonomines transporto priemones. Diena, kai autonominės transporto priemonės važiuos tikrais keliais, atrodo ne už kalnų. Šiuo metu kai kuriose šalyse autonominių transporto priemonių bandomieji važiavimai jau atliekami tam tikrose zonose ribotomis sąlygomis. Tai grindžiama ne tik technologiniu pasirengimu, bet ir teisiniu bei socialiniu sutarimu. Pavyzdžiui, šie bandomieji važiavimai padidina autonominių transporto priemonių saugumą ir tuo pačiu metu kaupia duomenis apie galimas problemas, kurios gali kilti joms važiuojant keliais.
Tačiau prieš tai, kai autonominės transporto priemonės galės iš tikrųjų važiuoti keliais, dar reikia išspręsti keletą problemų. Tarp jų – atsakomybės už autonominių transporto priemonių sukeltas avarijas ir bausmių už tokias transporto priemones klausimas. Reikia aktyviai diskutuoti apie atsakomybę ir bausmes už avarijas, atsiradusias dėl autonominių transporto priemonių kaltės. Prieš pradedant visapusiškai eksploatuoti autonomines transporto priemones tikruose keliuose, būtina sėkmingai užbaigti procesą ir priimti atitinkamus įstatymus. Žinoma, diskusijose nebuvo visiškai neapleistas klausimas, kas prisiima atsakomybę, kai autonominė transporto priemonė sukelia avariją dėl neatsargumo. Dauguma diskusijų sukosi apie tai, kad atsakinga turėtų būti arba autonominių transporto priemonių bendrovė, arba keleivis.
Tačiau šis klausimas yra daugiau nei vien atsakomybės klausimas; jį galima išplėsti iki diskusijos apie tai, kaip visuomenė priims ir reguliuos itin pažangias technologijas, tokias kaip autonominės transporto priemonės. Jei atsakomybė už autonominių transporto priemonių sukeltus eismo įvykius būtų perkelta tik gamintojui, tai jam užkrautų didelę naštą. Nors tai galėtų paskatinti gamintojus labiau sutelkti dėmesį į technologinius patobulinimus siekiant padidinti saugumą, tai taip pat galėtų skatinti baimę diegti naujas technologijas, o tai gali trukdyti inovacijoms.
Tačiau manau, kad visiškai autonominių transporto priemonių, kurioms nereikia jokio žmogaus įsikišimo, atveju atsakomybė galėtų būti priskirta pačiai transporto priemonei, o ne įmonei ar keleiviams. Autonominėse transporto priemonėse dirbtinio intelekto technologija integruojama su informacinėmis ir ryšių technologijomis. Dirbtinio intelekto technologijos integravimas į autonominę transporto priemonę reiškia, kad sprendimai, priimami stebint kelio sąlygas, gali lemti rezultatus, kurie neatitinka gamintojo numatyto projekto. Tokiais atvejais kyla klausimas, ar autonominę transporto priemonę pagaminusi įmonė tikrai gali prisiimti visą atsakomybę. Be to, jei autonominė transporto priemonė priima visus sprendimus, manau, kad keleiviai taip pat negali būti laikomi atsakingais. Todėl manau, kad pati autonominė transporto priemonė turėtų prisiimti tam tikrą atsakomybės dalį už avarijas, kurias sukėlė jos kaltė.
Teisiškai atsakomybė reiškia reikalavimus pažeidimą padariusiam subjektui, kuriam gali būti taikomas visuomenės pasmerkimas. Be to, baudžiamoji teisė aiškiai apibrėžia, kas gali prisiimti atsakomybę kaip asmuo, galintis prisiimti atsakomybę. Jei ateityje autonominės transporto priemonės taps komercializuojamos, gali ateiti era, kai jas laikysime atsakingomis už avarijas. Tuo metu reikėtų iš dalies pakeisti įstatymus, kad autonominės transporto priemonės dirbtinio intelekto technologija būtų įtraukta kaip atsakinga šalis. O kai ateis era, kai autonominės transporto priemonės bus laikomos atsakingomis, taip pat reikės aptarti bausmės už jų neatsargumą klausimą. Bausmė skirta nubausti už nusikaltimus atsakingus asmenis ir užkirsti kelią jų pasikartojimui. Daugelis žmonių tikriausiai abejotų, ar bausmė iš tikrųjų gali būti skiriama ne žmogui, o autonominei transporto priemonei, ir ar ji apskritai būtų veiksminga – klausimas, kuris galbūt visai nebuvo svarstytas.
Tai kelia intriguojantį klausimą: ar pakanka patraukti autonominę transporto priemonę atsakomybėn, kai ji sukelia avariją? Tai taip pat veda prie klausimo, ar tai gali sustiprinti pasitikėjimą autonominių transporto priemonių saugumu. Jei atsakomybė už avariją, kurioje dalyvavo autonominė transporto priemonė, bus išspręsta vien materialine kompensacija, tai gali reikšmingai nepadėti išvengti ateities avarijų. Norint sumažinti avarijų skaičių, svarbiau kruopščiai išanalizuoti avarijos priežastį ir, remiantis šiais duomenimis, patobulinti sistemą.
Vis dėlto manau, kad jei laikysime autonominius automobilius atsakingais, turime skirti bausmes. Ši bausmė greičiausiai visiškai skirtųsi nuo šiuo metu žmonėms pagal baudžiamąją teisę skiriamų bausmių. Šiame kontekste taip pat turime apsvarstyti metodus, kaip sumažinti autonominių transporto priemonių klaidas. Pavyzdžiui, gali prireikti reglamentų, numatančių, kad tam tikrą skaičių avarijų patekusios autonominės transporto priemonės turi būti išmontuotos, o po to turi būti atlikta išsami sistemos patikra ir patobulinimas.
Kai autonominė transporto priemonė sukelia avariją dėl neatsargumo, pati transporto priemonė turi prisiimti atsakomybę. To nepadarius, dėl autonominių transporto priemonių neatsargumo sukeltų avarijų nukentėtų nekalti nukentėjusieji, o autonominių transporto priemonių kūrėjai galėtų skirti mažiau dėmesio saugumui. Todėl manau, kad turime aiškiai apibrėžti atsakomybę už avarijas, kurias sukėlė autonominių transporto priemonių neatsargumas, kol neatėjo era, kai tokios transporto priemonės visiškai kontroliuos visas vairavimo situacijas. Šis procesas apims išsamias diskusijas ir debatus. Be to, jei autonominės transporto priemonės bus laikomos atsakingomis, turime apsvarstyti, kaip ši atsakomybė bus vykdoma, kokios bus taikomos baudos ir kokia bus jų forma.
Galiausiai, norint, kad autonominės transporto priemonės įsitvirtintų kaip saugios ir patikimos transporto priemonės, kartu su technologine branda turi vystytis etiniai ir teisiniai standartai. Tai reiškia naują paradigmos pokytį visoje visuomenėje, keliantį klausimų apie mūsų pasirengimo lygį. Būsimi iššūkiai ir diskusijos reikalauja gilaus apmąstymo ne tik techniniais klausimais, bet ir apie žmonių bei mašinų santykį, atsakomybę ir pasitikėjimą.
