Teisės principai ir teisės normos yra svarbios teisės aiškinimo ir taikymo sąvokos. Pažvelkime atidžiau į šių dviejų sąvokų skirtumus ir jų įtaką teisiniam sprendimui.
Teisinis principalizmas teisės normas skirsto į teisės normas ir teisės principus. Teisės normos turi determinuotą norminį turinį, o teisės principai yra ideologiniai autoritetai, turintys norminį turinį, reikalaujantį maksimaliai ką nors realizuoti tam tikroje situacijoje. Teisės principai sudaro pagrindą suprasti teisės normų egzistavimą ir turinį.
Teisės norma yra teisės norma, kurios sudedamieji reikalavimai ir jos teisinių padarinių atsiradimas yra galutinai nustatyti. Kitaip tariant, teisės norma yra teisinė pasekmė, kuri turi atsirasti, jei yra teisingi teisės normos reikalavimai. Teisės normų aiškinimo ir taikymo procesas susideda iš loginių operacijų atlikimo. Ši loginė operacija, paprastai vadinama teisiniu silogizmu, traktuoja teisės taikymą kaip savaime suprantamą išvadą, išvedamą iš dviejų prielaidų. Didelė prielaida yra teisės norma, o maža prielaida yra faktas, kuris buvo nustatytas kaip teisės viršenybės taikymo sąlyga. Taikymo sąlygos nustatomos nustatant, kad išnagrinėti faktai atitinka įstatymo reikalavimus. Teisinė išvada daroma taikant teisės normą faktams. Jeigu yra priešingų teisės normų, numatančių priešingą teisinį poveikį tai pačiai veikai, jos sprendžiamos taikant specialiųjų įstatymų viršenybės principą, naujų įstatymų viršenybės principą ir pan., skelbiant, kad galioja tik viena teisės norma, arba darant išimtį.
Teisės principas – teisės norma, turinti tokią formą, kuria teisinės pasekmės atsiradimas realizuojamas maksimaliai tam tikromis sąlygomis. Kitaip tariant, teisės principas nėra apibrėžtas teisinis poveikis, kuris atsiras, jei bus įvykdyti įstatyme nustatyti reikalavimai. Teisės principai apima vertybes ir ideologijas, į kurias reikėtų atsižvelgti priimant teisinius sprendimus, jos vaidina svarbų vaidmenį taikant ir aiškinant teisę. Teisės principai taip pat yra teisės aiškinimo pagrindas ir yra būtini norint suprasti teisės normų prasmę ir paskirtį.
Teisiniai principai vaidina svarbų vaidmenį sprendžiant konkrečias teisines problemas. Teisės studijoms ir praktikai labai svarbu suprasti, kaip teisės principai veikia teisės normų aiškinimą ir taikymą. Teisės principai suteikia teisės aiškinimo lankstumo, o tai leidžia įstatymą pritaikyti ir taikyti įvairiose situacijose. Pavyzdžiui, tokie teisės principai kaip sąžiningumas, teisingumas ir lygybė yra svarbūs teisės aiškinimo ir taikymo gairės.
Jei konkrečiu atveju teisės principai prieštarauja, jie sprendžiami taikant delspinigius. Naudingas sprendimas – tai sprendimas, kuriuo parenkamas, kuris iš prieštaraujančių teisės principų teisinių padarinių turi būti taikomas konkrečioje byloje. Naudinga bausmė yra neatskiriama teisinio sprendimo priėmimo proceso dalis, leidžianti kuo plačiau realizuoti teisės vertybes. Todėl kolizijos tarp teisės principų sprendžiamos atsižvelgiant į tai, kuris teisės principas turi didesnį svorį, o ne teisės normos. Vienas iš būdų išmatuoti prieštaraujančių interesų svorį yra pažvelgti į naudos realizavimo optimizavimą.
Teisinis principalizmas į teisės normas žiūri kaip į delspinigių skyrimo produktą. Taip yra todėl, kad teisės normos, kurios bus gautos taikant nuosprendį dėl palūkanų, bus teisės normų pavidalu su konkrečiais reikalavimais ir teisinėmis pasekmėmis, kurios yra pakankamai specifinės, kad būtų taikomos konkrečiam atvejui. Šiame kontekste teisės principai yra pagrindas suprasti teisės normų egzistavimą ir turinį. Teisinis principalizmas yra teisės teorija, siekianti vienu metu teisinio stabilumo ir lankstumo, kurios pranašumas yra tas, kad ji gali reaguoti į kintančius socialinius poreikius išlaikant teisės taikymo nuoseklumą.
