Kaip galite išvengti nemokamo jojimo grupinėje veikloje? Išsiaiškinkite, kaip sukurti sąžiningą vertinimo sistemą, skatinančią nuoširdų dalyvavimą.
Grupinis darbas ir nemokamas važiavimas – kokia išeitis?
Grupinio darbo tikslas – skatinti komandinį darbą, dalytis idėjomis ir spręsti problemas. Tai leidžia jiems perteikti idėjas viena nuo kitos ir pasiekti geresnių rezultatų. Tai taip pat padeda jiems suprasti savo vaidmenis ir ugdyti atsakomybės jausmą. Bendravimas tarpusavyje gerina problemų sprendimo įgūdžius ir leidžia atrasti vienas kito stipriąsias puses. Tačiau tai taip pat gali sukelti savanaudiškumą, nes kai kurie žmonės mano, kad gali gauti nuopelnus už kito užduotį išsprendę, net jei nebendradarbiauja. Dėl šio nemokamo jojimo atsakingi žmonės atlieka nemokamų lenktynininkų darbą ir praranda grupinę veiklą. Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kaip tikėtis, kad kiti atliks savo darbo dalį ir kaip apsisaugoti nuo nepatogaus pasivažinėjimo, kad galėtume turėti geriausią grupinę veiklą. Be to, kalbėsime apie tai, ar yra priežastis žmonėms gyventi teisingai.
„Atpildas“ per vertinimą
Apskritai, nemokamas važiavimas yra tada, kai dėl kitų pasiaukojimo gauni geresnį įvertinimą, nei esi nusipelnęs, ty gauni geresnį įvertinimą nei iš tikrųjų esi vertas. Todėl labiausiai į free ride linkę grupiniai užsiėmimai yra tie, kur profesorius grupės rezultatus vertina vienašališkai. Taip yra todėl, kad darant prielaidą, kad grupės veiklos rezultatas yra vienodas, ty profesoriaus įvertinimo laipsnis yra toks pat, naudingiau dirbti mažiau. Profesoriui beveik neįmanoma vienašališkai įvertinti procesą, o ne grupės veiklos rezultatą. Todėl, jei grupės narių vertinimas atsispindės bendrame vertinime, bus mažiau nesąžininga aukotis grupės veikloje, nes jie gali gauti geresnį įvertinimą gavę geresnį įvertinimą pagal savo indėlį. Kita vertus, nemokami motociklininkai bus atgrasomi nuo nemokamo pasivažinėjimo, nes nukentės dėl prastų komandos draugų įvertinimų. Dėl to grupės nariai bus labiau linkę dalyvauti grupės veikloje, kad gautų gerą įvertinimą, o tai reiškia, kad grupė dirba geriausiai.
Priežastis, kodėl grupės nariai vertina vieni kitų indėlį į grupę, yra geriausias būdas užtikrinti geriausią grupavimą, paaiškinama pasikartojimo-abipusiškumo hipoteze, kuri teigia, kad jūs gaunate tai, ką duodate, ir prarandate tai, ką įžeidžiate. Remiantis šia hipoteze, žmonės elgiasi altruistiškai, kad išvengtų kitų keršto už savanaudišką elgesį, nes pakartotinai elgdamiesi altruistiškai kiti elgsis altruistiškai kitoje situacijoje, o elgdamiesi savanaudiškai, kitoje situacijoje kiti elgsis savanaudiškai. Pritaikius šią hipotezę grupės veiklai, galime teigti, kad pasikartojanti situacija yra grupės veikla ir grupės narių vertinimas, o kita pusė – kiti grupės nariai, išskyrus jus. Šiame kontekste grupės veiklos vertinimas yra ne tik vertinimas, bet ir pasitikėjimo ir bendradarbiavimo tarp grupės narių pagrindas.
Tokiu būdu, jei grupės nariai įvertins vienas kitą grupės veikloje, siekdami sukurti abipusį ryšį tarp jų ir kitų grupės narių, nei jie patys, grupės nariai nuoširdžiai dalyvaus grupės veikloje ir bus įmanoma geriausia grupės veikla.
Ar yra priežastis gyventi teisingai?
Aukščiau aprašyto grupavimo metodo atveju altruistinis elgesys nėra tas pats, kas nesavanaudiškas elgesys, o savanaudiškas elgesys – altruistiniam elgesiui. Kitaip tariant, aktyvus dalyvavimas grupės veikloje neduoda naudos iš kito žmogaus aktyvaus dalyvavimo grupavimo veikloje, o iš gero įvertinimo. Tai yra šiek tiek pasikartojimo ir abipusiškumo hipotezės išplėtimas, tačiau vietoj kartojimo, kai keičiamasi ta pačia nauda, kartojimas, kai abipusė nauda atsiranda iš skirtingų situacijų grandinės. Taigi, platesniu mastu, už grupinės veiklos ribų, ar šis pasikartojimas ir abipusiškumas gali būti įtvirtintas mūsų gyvenime?
Mes visada ką nors „įvertiname“ savo gyvenime. Jei praplėstume grupinės veiklos idėją, galėtume sakyti, kad visada vertiname vieni kitus. Tai, ką vertiname, priklauso nuo situacijos, o kaip tai paveiks kitą žmogų – nuo situacijos. Tačiau kadangi mes visada vertiname vienas kitą, turime gyventi teisingai. Pavyzdžiui, jei mano savanaudiškas elgesys įskaudina ką nors kitą ir net jei tas žmogus kitą kartą neturi galimybės būti savanaudis man, tas žmogus vis tiek vertins mane kaip savanaudišką žmogų dėl mano padarytos žalos. Jei šis įvertinimas daro įtaką kitiems žmonėms (kurie suvokia mano vertinimą), padidėja tikimybė, kad aš nukentėsiu dėl savo savanaudiško elgesio. Todėl turėčiau susilaikyti nuo savanaudiško elgesio, kad taip nenutiktų.
Tačiau, kaip rodo pavyzdys, jei „įvertinimas“ neturi jokio poveikio, mano argumentas žlunga. Čia atsiranda abipusiškumas. Žmonės yra socialūs gyvūnai ir visada gyvena grupėse, todėl kai kas nors vertina ką nors kitą, tas įvertinimas paveiks kitus tos grupės narius, o tai turės įtakos kitoms situacijoms toje grupėje. Žmogus ir visuomenė yra tarsi nenutrūkstama grandinė, todėl visuomenei pritaikius žmogaus vertinimą, tas įvertinimas paveiks kitą situaciją. Dėl to mūsų visuomenėje egzistuoja vertinimo įtaka, ir mes turime teisingai joje gyventi.
Tačiau kažkas gali pasakyti, kad nėra prievartos elgtis teisingai, nes savanaudiško elgesio nauda yra daug didesnė už tokio „įvertinimo“ naudą. Tai tiesa. Gali būti, kad nauda visai visuomenei iš teisingo dalyko yra mažesnė nei nauda kažkam iš savanaudiško elgesio. Bet tik akimirkai. Kadangi savanaudiškai besielgiantis žmogus taip pat yra visuomenės narys, visuomenėje atsiras ir jo savanaudiško elgesio padaryta žala. Be to, savanaudiško elgesio nauda yra tik trumpalaikė, o ilgainiui socialinio pasitikėjimo praradimas dar labiau pakenks. Todėl turėtume ugdyti gražią visuomenę, elgdamiesi teisingai ir užsitarnavę gerą reputaciją.
Apibendrinant galima teigti, kad žmonės visada bus vertinami kitų visuomenės narių už jų elgesį visuomenėje, kurioje egzistuoja abipusiškumas. Šis įvertinimas atneš savo pelno ar nuostolių, todėl reikia siekti gero įvertinimo. Be to, savanaudiško elgesio nauda yra trumpalaikė ir kenkia visai visuomenei, todėl turėtume kurti visuomenę, kuri kaupia daugiau vertingos naudos per teisingą elgesį. Kitaip tariant, žmonės turi gyventi teisingai.
