Mokslo ir technologijų pažanga išstumia Homo sapiens už savo ribų. Ar išsivystysime į kažką naujo, ar ateisime į pabaigą?
Žmonių, arba Homo sapiens, pabaiga nuo neatmenamų laikų buvo pagrindinis ateitininkų, antropologų ir mokslininkų rūpestis. Ar tai įvyks? Atsakymas į šį klausimą XXI amžiuje dėl įvairių biotechnologijų pažangos tapo tvirtas „taip“. Tačiau Homo sapiens pabaiga reiškia ne rūšies išnykimą, kaip mes paprastai galvojame, pavyzdžiui, išorinio subjekto dominavimą, o nukrypimą nuo Homo sapiens dėl mokslo ir technologijų vystymosi. Kodėl ir kaip baigsis Homo sapiens?
Pagrindinė Homo sapiens išnykimo priežastis yra didžiulė mokslo ir technologijų pažanga. Nuolatinis mokslo ir technologijų vystymasis leidžia sukurti būtybes, turinčias aukštesnes, panašias į dievą funkcijas nei Homo sapiens. Kitaip tariant, Homo sapiens laužo savo ribas. Išsivaduodamas iš tradicinių gamtos dėsnių, tokių kaip natūrali atranka, Homo sapiens iš kūrėjo pozicijos pereina į gyvenimo kūrėjo poziciją. Išsamiau, Homo sapiens tampa dizaineriu, kuriančiu naujas egzistavimo formas, kurių anksčiau nebuvo. Ir tai veda prie Homo sapiens pabaigos.
Šiuo metu sunku nuspėti tikslų Homo sapiens pabaigos laiką ir metodą, tačiau reikia atkreipti dėmesį į keletą pagrindinių technologijų. Biotechnologijos, kiborgo inžinerija ir neorganinė inžinerija yra trys svarbiausios technologijos, kurios paspartins Homo sapiens pabaigą.
Biotechnologija tiesiogine prasme yra sąmoningas žmonių sukurtas biologijos dizainas. Šios biotechnologijos skirtos pakeisti esamus dalykus, o ne kurti naujus. Tarp biotechnologijų genų inžinerija yra svarbiausia, nes ji parodo, kad Homo sapiens geba protingai projektuoti. Genų inžinerija padėjo žmonėms daugeliu atžvilgių, pavyzdžiui, užaugino ausis ant pelių nugaros, kontroliuojant pelių audinių augimą ir sukuriant insuliną manipuliuojant grybelių genais. Tačiau tai taip pat kelia politinių ir etinių klausimų. Tai ne tik tai, kad Homo sapiens neturėtų uzurpuoti Dievo vaidmens, bet ir tai, kad mokslininkai perima gamtos vaidmenį ir negalvoja apie gyvūnų kančias. Tačiau galiausiai šios biotechnologijos ne tik parodo, kad Homo sapiens geba tiesiogiai kurti intelektualų dizainą, bet ir tai, kad galime genetiškai manipuliuoti ne tik individualiu elgesiu, bet ir socialinėmis struktūromis.
Kiborgų inžinerijoje kiborgas yra subjektas, jungiantis organines ir neorganines medžiagas, ir tam tikra prasme mes visi esame kiborgai. Turime akinius, širdies stimuliatorius, kompiuterius ir mobiliuosius telefonus, kad padidintume savo gebėjimus. Tik laiko klausimas, kada įgysime neorganinių savybių, tokių kaip gebėjimai, troškimai ir asmenybė. Konkretesnis pavyzdys, kaip Homo sapiens virsta kiborgais, yra moderniausi klausos aparatai. Šie prietaisai sugeria garsus, atpažįsta tarp jų žmogaus balsą ir paverčia juos elektriniais signalais, kurie vėliau perduodami į smegenis. Jei kiborgų technologija taps pažangesnė ir leis kelias smegenis tiesiogiai sujungti su kompiuteriais arba jei smegenys galės pasiekti kelių prisiminimų atminties banką, Homo sapiens patirs daugybę atminties, sąmonės ir tapatybės pokyčių.
Neorganinė inžinerija reiškia visiškai negyvų objektų kūrimą. To pavyzdys yra kompiuteriniai virusai, kurie plinta begalinio savaiminio replikacijos būdu, konkuruodami su kitais virusais dėl kibernetinės erdvės, nepaisant to, kad juos persekioja antivirusai. Neorganinės inžinerijos srityje projektas „Blue Brain“, kurio tikslas – atkurti visas žmogaus smegenis kompiuteryje, sėkmės atveju atneš gyvybę į neorganinių dalykų sritį. Tada Homo sapiens taptų nauja rūšimi, visiškai nukrypstant nuo to, kas jau yra.
Žinoma, šiuo metu visi trys metodai yra sėkmingi. Tačiau faktas, kad mokslas ir technologijos aktyviai dirba vis daugiau sričių, rodo, kad Homo sapiens pabaiga yra labai arti. Jei Homo sapiens iš tikrųjų baigsis, turėsime atsakyti į klausimą: „Kuo mes norime būti ir ką norime daryti? prieš mums. Ir atsakymai į šiuos klausimus padės išsiaiškinti, kaip pasikeis Homo sapiens.
Apskritai Homo sapiens pabaiga yra ne tik rūšies pabaiga, bet ir naujos egzistencijos formos evoliucija. Tai dalis Homo sapiens proceso, įveikiančio savo ribotumus, įgyjančio naujų gebėjimų ir virstančio aukštesniu būties lygiu, dalis. Nors šie pokyčiai gali nušviesti žmonijos ateitį, jie taip pat gali sukelti daug iššūkių ir problemų. Todėl šiems pokyčiams turėsime pasiruošti ir rasti būdų, kaip juos atsakingai valdyti. „Homo sapiens“ pabaiga reikalauja giliai apmąstyti, į ką galiausiai išsivystysime.
